Integracija – patrauklus ugdymas
2015-11-25
Šiuolaikinę pamoką sunku įsivaizduoti be tarpdalykinių ryšių bei integracijos. Tai ne tik būtinybė siekiant atskleisti ugdymo turinį, bet ir galimybė sudominti mokinį bei ugdyti bendruosius gebėjimus, būtinus asmens komunikacinei ir kultūrinei kompetencijai įgyti. Pasidalinti patirtimi šia tema Subačiaus gimnazijos lituanistės pakvietė į respublikinę metodinę konferenciją „Integravimo galimybės lietuvių kalbos pamokose“. Konferencijoje dalyvavo ne tik Kupiškio rajono ir miesto lietuvių kalbos mokytojos, bet mokytojos ir iš Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos bei Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos.
Renginys prasidėjo Subačiaus kultūros namų teatro „Kaukė“ nuotaikingu spektakliuku pagal O. Proislerio apysaką „Plėšikas Hocenplocas“, spektaklio režisierė V. Mičiulienė. Pirmosios konferencijoje pranešimus skaitė Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos mokytojos. Šioje mokykloje integruotam mokymui skiriamas labai didelis dėmesys, o ugdymo turinys integruojamas ne tik pamokose, bet taikomas ir moduliuose. Anglų kalbos mokytoja Grita Dumskienė supažindino su...
integravimo formomis ir metodais, aptarė jų bruožus, išskirdama šių metodų ne tik privalumus, bet ir trūkumus. Susidomėję klausėmės lietuvių kalbos mokytojos Joanos Laurutienės bei matematikos mokytojos Daivos Kareckaitės pranešimo „ Integruotas mokymas – naujos galimybės lietuvių kalbos ir matematikos mokymui“. Jau aštuonerius metus integruodamos, rodos, nieko bendra neturinčius dalykus – lietuvių kalbą ir matematiką – mokytojos pateikė daug pavyzdžių iš vestų pamokų bei šių dalykų modulio užsiėmimų. Pranešėjos pristatė ir pamokų ciklą „Juzės kelionė per Lietuvą“, kuriame panaudojo ineraktyvios lentos galimybes. Danguolė Juodžbalienė, tos pačios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, patvirtino, kad idėja sėkmingai integruotai pamokai gali būti ir žiūrėtas kino filmas. Pranešime „Kai nusibosta mokyti įprastai“ mokytoja pasakojo apie lietuvių ir geografijos integruotas pamokas remiantis filmu „Lūšnynų milijonierius“. Apie kūrybiškumo ugdymą integruotame lietuvių kalbos ir fizikos modulyje 7 klasėje kalbėjo fizikos mokytoja Vilma Mikalauskienė. Sužavėjo ypatingas dėmesys lietuvių kalbos taisyklingumui šio modulio užsiėmimuose, kas labai dažnai pamirštama kitų dalykų pamokose.
Vėliau darbas buvo tęsiamas darbo grupėse. Vienoje iš jų buvo aptarta filmuota integruota lietuvių kalbos ir dailės pamoka 7 klasei „B. Vilimaitė. „Vaikas“. Teksto skaitymas ir suvokimas. Detalė. Šiltos ir šaltos spalvos“, kurią vedė Subačiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vita Špokauskienė ir dailės mokytoja Genia Vaičikauskienė. Grupės darbą moderavo mokytoja V. Špokauskienė, ten pat buvo pristatyti ir užklasinės veiklos, skirtos K. Donelaičio jubiliejui, fragmentai. Antros grupės užsiėmimo metu buvo stebima ir aptarta filmuota integruota lietuvių kalbos ir biologijos pamoka 8 klasei „Vaižgantas. „Napalys darbus dirba“. Peizažas. Epitetas. Mityba ir sveikata“. Šią pamoką vedė ir grupės darbą moderavo lietuvių kalbos mokytoja Lina Kilienė ir biologijos mokytoja Elena Kaziukėnienė.
Po darbo grupėse Lida Vareikienė, Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, perteikė mokinių patiriamą kūrybinį džiaugsmą lyginant mitinių veikėjų paveikslus legendoje ir Maironio baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Apie integravimo patirtis ir galimybes lietuvių kalbos pamokose ir projektuose kalbėjo Auksė Jankevičienė, Skapiškio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, išskirdama informacines technologijas, kaip palankų mokomąjį dalyką integravimui bei pateikė pavyzdžių iš integruoto lietuvių kalbos, literatūros, dailės, istorijos, tikybos, informacinių technologijų projekto „Metai su Kristijonu Donelaičiu“, skirto poeto 300 metų jubiliejui. Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokytoja Jolanta Balabonienė pristatė lietuvių kalbos ir informacinių technologijų integruotų pamokų ciklus įrodydama, kad šių pamokų integravimas ugdo mokinių kūrybiškumą, o Adomynės pagrindinės mokyklos mokytoja Virginija Pakalniškienė pristatydama stendinį pranešimą „Olimpizmo integracija dėstant gimtąją kalbą“ sakė, kad lietuvių kalbos pamokos puiki galimybė integruoti net olimpizmo temą.
Konferencijos metu aptarti ir integruoto mokymo sunkumai. Visų pirma, integruotos pamokos pasirengimui reika daug laiko, svarbu tinkamai paskirstyti ir pamokos laiką, todėl dažnai neužtenka vienos pamokos. Didėja mokytojo atsakomybė už pamokos sėkmę, nes mokytojas yra atsakingas ne tik už savo dalyko, bet ir už kito mokytojo uždavinių įgyvendinimą. Žinoma, trūksta ir gerosios patirties sklaidos, naujų idėjų bei metodinės medžiagos. Vis tik, nepaisant šių dalykų, integruotas mokymas ir mokymasis yra patrauklus.
Lina Kilienė, Subačiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
